bruzgotas

1 bruzgõtas sm. (2) 1. žr. bruzduklis 1: Žiūrėk, kad ir tau netektų bruzgõtas per pečiais, ba tėvas piktas Slk. Duok bruzgotù per juosmenį Gmž. Ale gi įnešei malkų – vieni bruzgõtai Trgn. 2. žr. bruzduklis 3: Kai kiaulę skerdžia, tai snukį jai susuka bruzgotù Ut. 3. žr. bruzduklis 4: Pririšk kiaulei po kaklu bruzgotą, tai negalės bėgti Sug. 4. žr. bruzduklis 5: Uždėk katinui bruzgõtą ir paleisk – daugiau lašinių nebenorės Sug. | I tau reikia uodegon bruzgõto, nelakstytum naktim Dglš.